Dovanų istorija

        Jau senovėje, prieš tūkstančius metų žmogus, atkeliavęs į kitas gentis, atnešdavo jų valdovams dovanų – draugiškų ketinimų įrodymą.  

        Dovanojimo ritualas buvo labai svarbus senovės Graikijoje. Ten gimė gimtadienio dovanos tradicija. Tikėta, kad įteikdamas dovaną kitam, gali perduoti savosios galios, jog apdovanotasis būtų stipresnis, ir jam būtų lengviau išgyventi šiame pasaulyje. Senovės graikams bei romėnams dovanojimas buvo kilmingųjų privilegija, pavyzdžiui, anot Homero, garbus svečias galėjęs išsinešti ir brangią taurę, iš kurios gėrė to meto žymiose puotose. Ypač brangios dovanos buvo teikiamos sutvirtinant prekybinius ryšius, o medžio šakeles ir vaisius iš savo sodo senovės romėnai vieni kitiems dovanodavo švęsdami metų bei derliaus pabaigą.

        Pirmosios kalėdinės dovanos istoriją žinome daugelis: gimus Jėzui, jo pasveikinti atėjo Trys Karaliai, atnešę miros, smilkalų ir aukso dovanų.

        Ėmus švęsti Kalėdas, Šveicarijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose dievas Odinas pavirto į šv. Nikolą, kuris už šiaudų prikimštus batus vaikams palikdavo saldainių ir dovanėlių. Šį paprotį kartu su savimi į Naująjį Pasaulį – Ameriką parsivežę olandų emigrantai batų dėliojimą pakeitė kojinių kabinimu prie židinio.

        Olandų naujakurių vaikai šv. Nikolą vadino Sinterklaasu, kuris pamažu tapo Santa Klausu (Santa Claus). Jo pagalbininkai nusileidžia kaminais į namus ir palieka dovanų. Dovanos, tiesa, tuo metu būdavo labai paprastos: pyragėliai, vaisiai, riešutai ar rankų darbo lėlytės.

        Bėgant laikui, keičiantis pasauliui, keitėsi ir dovanos bei jų tradicijos, todėl darėsi vis sunkiau sugalvoti naujų ir orginalių dovanų idėjas. Taigi, šis tinklaraštis tam ir skirtas. Padėti atrasti Jums pačią geriausią dovaną Jūsų mylimam žmogui!